pilnybė — pilnỹbė dkt. Pajùsti būtiẽs, dvãsios, gyvẽnimo pilnỹbę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apstybė — sf. (1) apstas, apstumas: Penkioliktameje amžiuje regam apstybę bičių Lietuvos žemėj S.Dauk. Prie jų apstybė ir pilnybė viso ko Klp. Iš apstybės širdies kalba burna jo J … Dictionary of the Lithuanian Language
apveizdėti — apveizdėti, apveizdi (àpveizdžia J), ėjo 1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdėjau visus pašalius J. | refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š:… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutikėti — nutikėti, nùtiki, ėjo intr. 1. refl. BPI422, Ns1832,1 būti tikram, kad taip yra, įsitikinti: Kitus stiebus reik nupjaustyti, vienog negal to pirmiaus daryti, iki nenusitikėjos, jog paskirtiejai stiebai auga derlingai ant apynvarpčių S.Dauk. Tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
peržvelgti — 1 peržvelgti tr. 1. NdŽ, DŽ1 paviršutiniškai ir trumpai peržiūrėti. 2. nuosekliai apžvelgti: Tai mama nieko nesakydavo, paržvelgė paržvelgė Erž. Kaip laikosi ponia Aušra? – paklausė Rakutis, peržvelgdamas mane pašaipiai įtariu žvilgsniu V.Aln.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnastis — 1 pìlnastis sf. (1) NdŽ, pilnastìs (3a) [K], Rš, sm. [K] pilnybė, pilnumas: Pilnasty (pilnų) septyniasdešimt neturiu Rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnis — pil̃nis sm. (2) BŽ394, FT; LL141 pilnumas, pilnybė: Koks Nemuno pil̃nis! Lkč. Maišas rugių netoli pil̃nio Dgl. Tik buvo šulinys sausas – jau vėl arti pil̃nio! Ds. Pripilsma arti pil̃nio bačką Rt. Skrynutė yr arti pilnio prikratyta BsMtII99. Buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnuma — pilnumà sf. (3a) 1. LL12, BŽ207 visuma. 2. pilnybė, pilnatvė: Iš širdies pilnumos byloja žmogaus lūpos FT. 3. gausa, apstas: Pas mane buvo obuolių pilnumõj (apsčiai) Ck. 4. išduobtoji arklio kanopos dalis, vėžys: Nago pìlnumos prisimina… … Dictionary of the Lithuanian Language
pilnyba — sf. (1) J žr. pilnybė … Dictionary of the Lithuanian Language
suliesti — 2 suliẽsti, suliẽčia, sùlietė tr. NdŽ suartinti, suglausti: Nesuliečiau jo (tirpinio) su kokia nors daiktybe, kuri galėtų pakeisti sudėtines jo dalis rš. | refl.: Žengė jie sutartinai, kartkartėmis susiliesdami pečiais rš. Reikia sudėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
